- snaudulingas
- snaudulìngas, -a adj. (1) NdŽ; I, L656 keliantis snaudulį, apimtas snaudulio, mieguistas: Kūtės ir daržinės durys stovėjo uždarytos ir basliais užremtos, visa sodyba glūdėjo snaudulingam ramume V.Myk-Put. | prk.: Ne kovos reikia bijoti, bet snaudulingo lindėjimo savo kevale V.Myk-Put.
snaudulìnga n.: Šeimininkams išėjus, gryčioj pasidarė tylu, ramu, snaudulinga rš. snaudulìngai adv.: Snaudulingai barbeno į stogą lietus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.